- kuomet nors
- kuomet nors adv. Sz kada nors.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kuomet nors
Look at other dictionaries:
kuomet nor — adv. žr. kuomet nors: Turiu viltį ir tėvus kuomet nor vedu aplankysiant M.Valanč … Dictionary of the Lithuanian Language
kuomet noris — adv. P žr. kuomet nors: Kuomet noris prieisi liepto galą S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
kuomet norint — adv. žr. kuomet nors: Kuomèt norint ateisiu J … Dictionary of the Lithuanian Language
kuomet tuomet — adv. P kada nors: Kuomet tuomet gausiai man už tai užmokės brš … Dictionary of the Lithuanian Language
kuomet — 1 kuomèt adv., kuõmet 1. K kada, kuriuo metu (klausiant): Ar esi kuomet buvęs Vilniaus mieste, Palangos miestelyje? J.Jabl. Kuomet geriausias laikas valgyti? LTR. Kuomèt tu sugrįši? DŽ. Kuomèt tu buvai Naugarde? Zt. 2. K kada, kada nors… … Dictionary of the Lithuanian Language
apmaudauti — apmaudauti, auja, ãvo intr. DŽ, ãpmaudauti, auja, avo Grg 1. BB1Moz34,7, S.Dauk turėti, giežti apmaudą: Vyras kaskart baisiau keikė, apmaudavo Žem. | refl.: Neapmaudaukis taip dideliai, pareis ans kuomet nors iš miesto Skd. 2. rūpintis,… … Dictionary of the Lithuanian Language
uodega — uodegà sf (3a) KBII88, K, LsB305, Š, Rtr, DŽ, DūnŽ; CII918, Q609, SD1111, SD221, N, R, R320, MŽ, MŽ429, Sut, L, E 1. anat. suplonėjusi stuburinių gyvūnų nugarkaulio atauga, ppr. esanti užpakalinėje kūno dalyje: Šuns uodega MŽ199, N. Mano kumelės … Dictionary of the Lithuanian Language
šankinti — šankìnti ( yti K, Jrb, Bt, Jdr, Pgg; N), ìna, ìno tr. K, K.Būg, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW962, NdŽ, KŽ, Všv, šañkinti, ina, ino K.Būg, NdŽ; N, L 1. N, K, J, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ, Krž versti šokti per kliūtį ar šiaip kur nors: Kumelę šankìna … Dictionary of the Lithuanian Language
akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… … Dictionary of the Lithuanian Language
